Kostas Smoriginas - Portretas su cigarete

Ta tamsa kur pasidėti, kai nei žemės nei dangaus..
Nykiai smilksta cigaretė, lyg viena lyg be žmogaus
Ta tamsa kur pasidėti kai nei žemės nei dangaus
Nykiai smilksta cigaretė, lyg viena lyg be žmogaus

Cigaretė naktį vaikšto, atsispindi vandenį
Ir nė velnio jai neaišku kam tu žemėj gyveni
Cigaretė naktį vaikšto, atsispindi vandenį
Ir nė velnio jai neaišku kam tu žemėj kam tu žemėj kam tu žemėj gyveni..

Jai visai nerūpi lūpos, ar bučiuosis ar raudos.
Papraščiausiai patyliukais ji save joms atiduos
Jai visai nerūpi lūpos, ar bučiuosis ar raudos.
Papraščiausiai patyliukais ji save joms atiduos

Ir nukris ant šlapio molio, jau bereikšmiai pelenai
Ir belisk ranka numoti, kad kvailai pragyvenai
Ir nukris į šlapią molį jau bereikšmiai pelenai
Ir beliks ranka numoti kad kvailai kad kvailai kad kvailai pragyvenai

Ta tamsa kur pasidėti, kai nei žemės nei dangaus..
Nykiai smilksta cigaretė, lyg viena lyg be žmogaus
Ta tamsa kur pasidėti kai nei žemės nei dangaus
Nykiai smilksta cigaretė, lyg viena lyg be žmogaus

Cigaretė naktį vaikšto, atsispindi vandenį
Ir nė velnio jai neaišku kam tu žemėj gyveni
Cigaretė naktį vaikšto, atsispindi vandenį
Ir nė velnio jai neaišku kam tu žemėj kam tu žemėj kam tu žemėj gyveni..

Ir nukris į šlapią molį jau bereikšmiai pelenai
Ir beliks ranka numoti kad kvailai kad kvailai kad kvailai pragyvenai